Lķfkol - innlegg ķ kolefnisumręšuna

 

 

Um undraefniš lķfkol (biochar)

Į sķšustu įrum hefur mikil umręša oršiš um lķfkol (biochar, charcoal, agrichar, terra preta) sem jaršvegsbętandi efni. Hér er ķ rauninni ašeins um hiš eldforna efni višarkol aš ręša, en lķfkol eru framleidd meš žaš aš markmiši aš vinna žau ķ jaršveg og koma žannig kolefni fyrir ķ varanlega geymslu. Ķ jaršvegi eyšast kolin į hundrušum eša žśsundum įra, en ferskur lķfmassi sem grafinn er ķ jöršu skilar sķnu kolefni śt ķ andrśmsloftiš į 10-20 įrum. Aš auki eykur ķblöndun ręktunarjaršvegs meš lķfkolum plöntuvöxt, einkum ķ ófrjóum og sśrum jaršvegi.

Žaš er langt ķ frį aš žessi ašferš til žess aš auka frjósemi jaršvegs sé nż af nįlinni. Indķįnar į Amazón-svęšinu hafa notaš hana ķ meira en tvöžśsund įr til žess aš gera ófrjóan regnskógajaršveginn frjósamari. Viš žaš dökknar hann og kallast terra preta į portśgölsku, en lķfkolin hafa einnig veriš kölluš žessu nafni vķša um heim.

 

 

Lķfkol eša višarkol eru framleidd meš bruna žar sem lķtiš eša ekkert sśrefni kemst aš. Žau eru langt frį žvķ aš vera einsleit afurš. Viš framleišslu žeirra er żmiss konar lķfmassi notašur sem hrįefni. Žaš getur veriš trjįvišur, gras, hįlmur, mykja og fleira, og hin endanlega lķfkolaafurš veltur į žvķ hvert hrįefniš er. Framleišsluašferšin sem nefnist kolun (pyrolysis) ręšur miklu, einkum hversu hįr hitinn veršur og hversu langur tķmi er notašur til upphitunar. Mest af lķfkolum og lķfolķu (bio-oil) fęst viš 300-500 gįšu hita, en sé hitinn hęrri breytist sķfellt meira af hrįefninu ķ lofttegundir (afgas) svo sem kolmónoxķš, metan og vetni. Sé gras eša hįlmur notaš sem hrįefni umbreytast 20-30% af efninu ķ lķfkol, en 42-62% sé trjįvišur notašur ķ framleišsluna og nżjustu tękni beitt. Afgasiš er hęgt aš nżta į żmsan hįtt til orkuframleišslu. Hér į landi munu afuršir śr skógum verša ašalhrįefniš. Žį mętti nżta bolvišinn ķ framleišslu višarkola fyrir kķsilmįlmverksmišjur, en greinar og lélegra efni yrši nżtt sem lķfkol. Hįlmur af kornökrum hentar lķka vel ķ lķfkol. 

Myndin sżnir hve fjölbreytt hrįefni er hęgt aš nota til žess aš framleiša lķfkol og hvaša afuršir kolunin gefur af sér.

 

 

 

Įhrif į jaršveg og plöntuvöxt

 

Lķfkolin hafa gķfurlega stórt yfirborš sem allir frumuveggir og ęšar ķ plöntuvefnum mynda. Eitt gramm af lķfkolum getur žannig haft yfir 300 m2 yfirborš, sem er ótrśleg tala. Žetta mikla yfirborš skapar stóraukna jónskiptahęfni ķ jaršvegi svo og aukiš yfirborš fyrir örverur, sem eru žarna ķ skjóli fyrir samkeppnis- og afrįnsörverum og ķ stöšugu umhverfi.

Įhrif į plöntuvöxt eru fyrst og fremst talin stafa af žvķ aš jónskiptaeiginleikar lķfkolanna bęti nżtingu nęringarefna. Fleira hefur žó veriš nefnt, t.d. aš kolin veiti gagnlegum örverum, eins og svepprótarsveppum, įkjósanleg skilyrši.

 

 

Tališ er aš lķfkolin bindi stóran hluta af nituroxķšum sem allajafna rjśka śr jaršvegi og einnig ammónķak sem annars mundi tapast śr jaršveginum.  Misvķsandi vķsbendingar eru varšandi metan; nokkrar rannsóknir sżna minnkun, en a.m.k. ein sżnir aukningu į śtstreymi meš tilkomu lķfkola.

Lķfkol eru basķsk og hękka sżrustig jaršvegs verulega séu žau plęgš nišur ķ hann. Aš hluta til er hęgt aš rekja aukinn plöntuvöxt ķ sśrum jaršvegi sem lķfkolum hefur veriš blandaš ķ, til hękkunar sżrustigs. Lķfkolin koma žannig ķ staš kölkunar.

Aukning ķ niturnįmi hefur męlst hjį belgjurtum sem ręktašar voru ķ lķfkolajaršvegi. Įhrifin voru rakin til betra ašgengis Rhizobium-bakterķa aš Mo og B, en aš einhverju leyti einnig til aukins ašgengis plantnanna aš P , Ca og K įsamt hękkun į pH.

 

Kolefnisbinding

 

Įstęša žess mikla įhuga į lķfkolum sem blossaš hefur upp į sķšustu įrum mį rekja til umręšunnar um takmörkun į losun gróšurhśsaloftegunda, og žį einkum koldķoxķšs. Notkun lķfeldsneytis, sem er kolefnishlutlaust, hefur veriš aš aukast, t.d. brennsla lķfmassa og framleišsla į orkuefnum śr honum. Hugmyndin um aš framleiša višarkol til geymslu ķ jaršvegi mun hafa komiš fram fyrir tveimur įratugum, en vakti litla athygli. Žaš sem gaf žessari hugmynd byr undir bįša vęngi er aukinn žungi ķ kolefnisumręšunni ķ heiminum og svo sś stašreynd aš ķblöndun jaršvegs ķ ökrum meš lķfkolum getur aukiš uppskeru. Žar meš eru slegnar tvęr flugur ķ einu höggi. Unniš hefur veriš aš žvķ aš fį žessa ašferš til kolefnisbindingar višurkennda ķ loftslagssįttmįla Sameinušu žjóšanna. Ef tekst aš sżna fram į varanleika žessarar geymsluašferšar viršast miklar lķkur į aš žaš takist aš fį slķka višurkenningu. Rannsóknir hafa flestar veriš geršar ķ hitabeltinu, en ending kolanna ķ jaršvegi tempraša beltisins og įhrif į plöntuvöxt žar žarf aš rannsaka betur. Sveiflur į milli frosts og žķšu gętu t.d. aukiš nišurbrot lķfkola. Eins žarf aš rannsaka betur jaršvegsįhrif og endingu hinna ólķku lķfkolagerša.

 

Heimildir

 

Lehmann, J., J. Gaunt and M. Rondon (2006). Bio-char sequestration in terrestrial ecosystems - A review. Mitigation and Adaptation Strategies for Global Change 11: 403-427

 

Lehmann J. and M. Rondon (2006) Bio-char soil management on highly weathered soils in the humid tropics. In Uphoff N et al. (ed.) Biological Approaches to Sustainable Soil Systems. CRC Press, Boca Raton , FL. pp.517-530

 

Major J, Rondon M, Molina D, Riha S and Lehmann J (2010). Maize yield and nutrition during 4 years after biochar application to a Colombian savanna oxisol. Plant and Soil 333: 117-128

 

Rillig, Matthias C., Marcel Wagner, Mohamed Salem, Pedro M. Antunes, Carmen George, Hans-Günter Ramke, Maria-Magdalena Titirici and Markus Antonietti (2010). Material derived from hydrothermal carbonization: Effects on plant growth and arbuscular mycorrhiza. Applied Soil Ecology Volume 45, Issue 3, July 2010, Pages 238-242

 

Rondon, Marco A.  & Johannes Lehmann & Juan Ramķrez & Maria Hurtado (2007). Biological nitrogen fixation by common beans (Phaseolus vulgaris L.) increases with bio-char additions. Biol Fertil Soils 43:699-708

 

Van Zwieten, L. & S. Kimber & S. Morris & K. Y. Chan & A. Downie & J. Rust & S. Joseph & A. Cowie (2010). Effects of biochar from slow pyrolysis of papermill waste on agronomic performance and soil fertility. Plant Soil 327:235-246

 

Vefslóšir

 

http://www.biochar-international.org/ukbrc

 

http://www.biochar.info/biochar.biochar-articles.cfml

 

http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/7924373.stm

 

http://www.bbc.co.uk/blogs/thereporters/richardblack/2010/08/last_year_you_could_hardly.html

 

http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/ESDB_Archive/eusoils_docs/other/EUR24099.pdf

 

http://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/ef9501859

 


« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband